Žemėlapis - Peškopija (Peshkopi)

Peškopija (Peshkopi)
Peškopija – miestas vakarinėje Albanijos dalyje, 187 km nuo šalies sostinės Tiranos ir 20 km į vakarus nuo kaimyninės Makedonijos sienos. Dauguma gyventojų sudaro albanai – daugiausia musulmonai.

Miestas įsikūręs kalnuotoje vietovėje, abipus Juodojo Drinio upės – žemiausioje Dibrės apygardos ir apskrities vietoje. Miesto apylinkės gausios mineralinių gydomųjų versmių ir naudigųjų chromo rūdos ir marmuro telkinių, kurie dėl susiklosčiusios ekonominės padėties nėra eksploatuojami. Miesto apylinkėse yra gausu nedidelių ledyninės kilmės ežerų.

Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos jau nuo akmens amžiaus. Vienos pirmiausių šias teritorijas apgyvendino senosios šių vietų gyventojos – ilyrų gentys. Peškopija, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Graikijos, Romos imperijos – sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą.

Dabartinis miesto pavadinimas yra kildinamas iš senovės graikų kalbos žodžio „episcopi“, reiškiančio „vyskupo sostą“, ir nurodančio ankstyvosios krikščionybės klestėjimą Balkanų pusiasalyje. Nuo VI a. pabaigos į Balkanų pusiasalio regioną ėmus intensyviai skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių – dabartinių makedonų ir bulgarų protėvių.

Viduriniais amžiais miestas ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, Epyro Despotijai.

Nuo XV a. Peškopija atiteko Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų persikelėlių ir prasidėjo vietinių slavų albanizacija, kol galiausiai, 1912 m., Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. Iki nepriklausomybės paskelbimo, miestas buvo tik nereikšmingas turgaus miestelis, buvęs tik šešėliu kaimyninio Makedonijos Respublikoje esančio Debaro miesto.

1912 m., šaliai paskelbus nepriklausomybę, miestas atiteko Albanijai. 1939 m., II pasaulinio karo išvakarėse, kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. miestas buvo okuopuotas Vokietijos, 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.

Valdant komunistams, mieste buvo vystoma pramonė, spartinama industrializacija. 1990 m., po vienpartinės sistemos žlugimo, miestas buvo susidūręs su visą Albaniją kamavusiais ekonominiais sunkumais.

 
Žemėlapis - Peškopija (Peshkopi)
Žemėlapis
Šalis - Albanija
Albanijos vėliava
Albanija ( arba Shqipëria), oficialiai Albanijos Respublika ( – erelių žemė) – valstybė Pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodkalnija šiaurėje ir 2008 m. vasario 18 d. paskelbusia nepriklausomybę Kosovo valstybe šiaurės rytuose, Šiaurės Makedonija rytuose ir Graikija pietuose. Vakarinius šalies krantus skalauja Adrijos jūra, o pietvakariuose – Jonijos jūra. Sostinė – Tirana. Kiti didieji miestai yra Duresis, Vliorė ir Škoderis.

Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
ALL Albanijos lekas (Albanian lek) L 2
ISO Kalba
SQ Albanų kalba (Albanian language)
EL Graikų kalba (Greek language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Graikija 
  •  Juodkalnija 
  •  Kosovas 
  •  Serbija 
  •  Šiaurės Makedonija